mintrus

mintrus
mintrùs, -ì adj. (4) 1. Š gudrus, galvotas: Seniau vienas karalius labai mintrus buvo (ps.) Lnkv. Kas rinkti? Doresnis iš dorųjų, mintresnis iš mintriųjų rš. Gudri kiškienė pasirūpino neatidėdama supažindyti mintrųjį sūnelį su apylinke Mš. | Giliu, mintriu ir visašališku lietuvių kalbos pažinimu gali lyginties su Kuršaičiu ... Baranauskis LTI409.
miñtriai adv.: Mintriai išnertos priesiuvos LzP.
2. gabus: Mintrì mergaitė Ukm. Jis buvo mintrus vaikas, labai anksti pramoko senovės armėnų kalbos rš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • mintras — miñtras, à adj. (4) žr. mintrus 1: Esąs, girdi, toks Sokratas, mintras vyras, kurs sukąs galvą dėl daiktų, esančių aukštybėse rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mintrumas — mintrùmas sm. (2) NdŽ → mintrus 2: Matydamas vaiko mintrumą, sušelpė jį pinigais ir tokiu būdu palengvino kelią prie šviesos J.Jabl …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”